12foto.jpg
Savanorė Eglė: „Pirmiausia, ką man davė ir vis dar duoda „Vaikų linija“ – tai bendravimo pamokas, taip pat išmokau empatijos, būdų, kaip padėti kitam išspręsti sunkias situacijas. Sužinojau, kaip kalbėtis su vaikais apie tai, kas jiems svarbu...“

Sunkumai, kylantys bendraujant „Facebook"

„Facebook“: mūsų atsakymai į jūsų klausimus

 

Kelios pagrindinės saugumo taisyklės „Facebook“:

 

  1. Niekam neatskleisk savo slaptažodžio.
  2. Priimk į draugus tik tuos žmones, kuriuos pažįsti.
  3. Neskelbk jokios informacijos, kurios nenorėtum, kad sužinotų tavo tėvai, mokytojai ar būsimieji darbdaviai.
  4. Niekur nenurodyk savo adreso, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ar kitų asmeninių duomenų.
  5. Patikrink, ar tavo asmeninės nuotraukos nėra matomos viešai visiems.
  6. Pasitikrink savo privatumo nustatymus: https://www.facebook.com/settings?tab=privacy

 

Dalintis ar nesidalinti?

 

Mes dažnai girdime, kad dalintis yra gerai. Interneto ir socialinių tinklų dėka lengvai ir greitai galime pasidalinti savo idėjomis, nuomonėmis, nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Dažniausiai dalintis yra smagu, bet jeigu nepagalvojame apie tai, kuo dalinamės, galime įskaudinti kitus ar patys būti įskaudinti. Todėl svarbu pagalvoti, prieš dalinantis informacija.

 

Kai „Facebook“ tinkle daliniesi informacija apie save – ar tai būtų nuotrauka, vaizdo įrašas ar asmeniniai duomenys (pavyzdžiui, tavo telefono numeris), prisimink, kad tai gali pamatyti žmonės, kuriems nenorėjai to išsiųsti.

 

Taip pat nesidalink informacija tuo metu, kai išgyveni stiprius jausmus – esi supykęs, liūdnas ar susijaudinęs. Iš pradžių nusiramink ir tuomet nuspręsk, ką norėtum parašyti, kokią žinutę nusiųsti kitiems.

 

Prieš viešindamas informaciją „Facebook“, paklausk savęs:

 

  • Kaip žmonės vertins mane, kai pamatys šią informaciją?
  • Ar  kas nors galėtų panaudoti šią informaciją, norėdamas mane įskaudinti? Ar man būtų liūdna, jei šiuo mano įrašu kas nors pasidalintų su kitais?
  • Kas blogiausia galėtų nutikti, jei pasidalinčiau šia informacija?

 

Patarimas. Jei negali apsispręsti, dėti nuotrauką ar ne, komentuoti ar ne – įsivaizduok, kad rytoj tai pamatytumei, pavyzdžiui, įsijungęs televizorių. Jei viskas gerai, tuomet dėk.

 

Jei pakliuvai į keblią situaciją…

 

„Man atrodo, kad mano „Facebook“ paskyra buvo užgrobta ar kažkas naudoja ją be mano leidimo.“

 

Jeigu galvoji, kad tavo paskyra buvo užgrobta arba kažkas naudoja ją be tavo leidimo (rašo įvairias žinutes, įdeda nuotraukas ar vaizdo įrašus ir pan.), peržiūrėk paskyros saugumą ir pasikeisk slaptažodį.

 

6 dalykai, kuriuos svarbu prisiminti, kad tavo paskyra būtų saugi:

 

  1. Pasirink stiprų slaptažodį ir juo su niekuo nesidalink – naudok mažiausiai šešių raidžių ir skaičių kombinaciją.
  2. Įsitikink, kad tavo elektroninis paštas yra saugus. Jo slaptažodis taip pat turi būti saugus.
  3. Atsijunk iš „Facebook“ paskyros, kai naudojiesi tuo pačiu kompiuteriu su kitais žmonėmis (pavyzdžiui, bibliotekoje). Niekada nesinaudok slaptažodžių išsaugojimo funkcija!
  4. Naudok antivirusines programas savo kompiuteryje ir periodiškai jas atnaujink.
  5. Dar kartelį pagalvok prieš spausdamas ant siūlomos nuorodos arba atsisiųsdamas nuotrauką ar vaizdo įrašą. Jei jau paspaudei ir naršyklė rodo įspėjantį saugumo pranešimą – neignoruok jo ir neik giliau.
  6. Jei tai „Windows“ operacinė sistema – naudokis paprasta paskyra („user“), o ne administratoriaus („administrator“) lygio paskyra, nes virusas irgi turės administratoriaus teises priėjimui prie kompiuterio resursų ir galės padaryti daug žalos.

 

Jeigu suklydai – pasitaisyk. Kartais visi padarome neteisingų sprendimų ar pasirinkimų. Tuomet galime stengtis pasitaisyti. Jeigu pasidalinai informacija (nuotrauka ar žinute), kuria nereikėjo pasidalinti, paprašyk, kad jos neplatintų toliau. Jeigu paviešinai tą informaciją, kuri įžeidžia ar pažemina kitą – gali ją pašalinti ir atsiprašyti to, kurį galbūt įskaudinai.

 

„Mano vardu yra sukurta netikra „Facebook“ paskyra. Ką daryti?“

 

Jeigu kažkas sukūrė „Facebook“ paskyrą tavo vardu arba tai yra suklastota paskyra, naudojamas netikras vardas, gali apie tai pranešti „Facebook“ administracijai:

 

1. Atsidaryk suklastotą paskyrą.

2. Ant viršelio nuotraukos pasirink „...“ mygtuką ir paspausk „Pranešti“.

3. Toliau pažymėk ir pranešk, dėl ko šita paskyra nėra tinkama.

Jeigu neturi savo „Facebook“ paskyros, taip pat gali pranešti, užpildydamas šią formą.

 

„Įdėjau vieną savo nuotrauką iš kelionės ir sulaukiau visokių komentarų – ir gerų, ir bjaurių. Kažkodėl ją komentuoja ir man visai nepažįstami žmonės. Nors nepažįstamų žmonių komentarus ištrinu, jų vis tiek atsiranda. Kaip man jų atsikratyti?“

 

Pirmas dalykas, ką gali padaryti – peržiūrėti savo privatumo nustatymus ir pasižiūrėti, kokie žmonės mato tavo įrašus, nuotraukas, komentarus. Jei tavo profilis yra viešas, tai reiškia, kad tavo nuotrauką ir komentarus po ja mato net ir tavęs nepažįstantys žmonės, galbūt tavo įrašus mato ne tik tavo „Facebook“ draugai, bet ir draugų draugai. Savo profilio informaciją rodydamas tik „Facebook“ draugams, tampi saugesnis ir sumažėja tikimybė sulaukti komentarų iš nepažįstamų žmonių.

 

Tikriausiai žinai, kad gali pats/pati nustatyti, kas ir ką mato tavo profilyje, suskirstyti savo „Facebook“ draugus į tam tikras grupes ir parinkti, kurie draugai kokius įrašus ar nuotraukas pamatys. Taigi asmeninius įrašus, pavyzdžiui, nuotraukas, verta rodyti tik patiems artimiausiems draugams, kuriais labiausiai pasitiki, o mažiau asmeniškus įrašus, pavyzdžiui, tau patikusį filmuką ar perskaitytą straipsnį – platesniam draugų ir pažįstamų ratui.

 

Žmones, kurie rašo tau nemalonius komentarus, gali blokuoti ar apie jų netinkamus komentarus galima pranešti „Facebook“ administracijai.

 

„Klasiokės mane nufotografavo bjaurioje pozoje ir dabar įdėjo nuotrauką į „Facebook“ ir tyčiojasi. Kaip man sustabdyti šias patyčias?“

 

Niekas neturi teisės platinti internete tavo nuotraukų be tavo sutikimo ar iš jų šaipytis – tu turi teisę jaustis saugus (-i). Taigi yra keletas dalykų, kuriuos gali padaryti:

 

  • Parašyti nuotrauką įkėlusioms klasiokėms žinutę ir pareikalauti nuotrauką išimti. Verta pasakyti, kad kreipsiesi pagalbos, jei jos neišims tavo nuotraukos ir nesiliaus šaipytis.
  • Išsaugoti ekrano nuotraukas („print screen“), kuriose matytųsi, kokia tavo nuotrauka įkelta, kas ją įkėlė, kokie komentarai po ja – to prireiks, jei kreiptumeisi pagalbos į suaugusius žmones ir reikėtų įrodymų, kas būtent vyko.
  • Jei rašei klasiokėms žinutę ir gavai iš jų atsakymą – žinutes taip pat verta išsaugoti kaip įrodymą.
  • Apie nuotrauką taip pat gali pranešti „Facebook“ administracijai. Norint sulaukti greitesnės administracijos reakcijos, svarbu pažymėti rimtą priežastį – pavyzdžiui, kad ši nuotrauka tave žemina, skaudina, o ne tik tai, kad ji tau nepatinka.
  • Kreipkis pagalbos į suaugusius žmones – tėvus, mokyklos darbuotojus. Skriaudėjai neretai nustoja tyčiotis, kai suaugusieji parodo, kad žino apie jų elgesį ir stabdo jį. 

 

„Vienas pažįstamas įkėlė mano nuotrauką, kuri man nepatinka. Joje nėra kažkokių nuogybių ar panašių dalykų, bet aš nenoriu, kad ši nuotrauka būtų „Facebook“ tinkle. Ar galiu kaip nors tą nuotrauką išimti? Gal man apie tai pranešti „Facebook“ administracijai?“

 

Svarbu žinoti, kad „Facebook“ administracija negali išimti bet kurios tau nepatikusios nuotraukos – jie turi galimybę pašalinti tik tas nuotraukas, kurios pažeidžia naudojimosi „Facebook“ taisykles, pavyzdžiui, kuriose yra žeidžiamas kito žmogaus orumas, yra žeminama, vaizduojamas netinkamas turinys. Tačiau tu turi teisę saugoti savo atvaizdą ir prašyti kitų pažįstamų žmonių nedėti nuotraukų be tavo sutikimo.

 

Taigi, ką gali padaryti šioje situacijoje:

 

  • Paprašyti pažįstamo išimti šią nuotrauką.
  • Nuimti žymą („remove tag“) nuotraukoje, kad nebūtų pažymėta, kad nuotraukoje esi būtent tu. Tai gali padaryti nuotraukos „Nustatymuose“ pasirinkdamas (-a) „pašalinti žymą“.
  • Gali būti, kad nuotraukos ir nepavyks išimti – jei ją įdėjęs žmogus atsisakytų tai padaryti. Tai gali erzinti ar liūdinti, tačiau svarbu žinoti, jog laikui bėgant, ta nuotrauka „pasislėps“ kitų „Facebook“ veiksmų istorijoje ir nebus itin matoma. Būtinai peržiūrėk savo metraščio ir žymų („tagging“) nustatymus ir padidink savo saugumą – pavyzdžiui, pasirink galimybę peržiūrėti tuos įrašus, kuriuose esi minimas (pažymėtas), prieš tiems įrašams pasirodant „Facebook“ tinkle – tai reiškia, kad jokia nuotrauka, kurioje esi pažymėtas (-a), nepasirodys be tavo žinios.

 

„Vienas pažįstamas per savo „Facebook“ pradėjo skleisti apie mane gandus – tai visiška netiesa, ką jis rašo. Bet nežinau, kaip su tuo kovoti...“

 

  • Tikrai nemalonu, kai kiti žmonės skleidžia gandus – paskleisti gandus socialiniuose tinkluose labai lengva, o sustabdyti jų plitimą – sunku. Tačiau tai nereiškia, kad nieko negali padaryti.
  • Svarbu kaupti informaciją apie netinkamus veiksmus tavo atžvilgiu – padaryti ekrano nuotraukas („print screen“), kur yra skleidžiami gandai, svarbu, kad būtų užfiksuota, koks žmogus tai daro.
  • Galima gandus skleidžiančiam asmeniui parašyti, kad kreipsiesi į suaugusiuosius, jei jis nesiliaus tave šmeižti.
  • Savo paskyroje galima parašyti ir įvardinti, kad tas žmogus skleidžia apie tave gandus ir įspėti kitus „Facebook“ draugus būti su juo atsargiems. Tokiu veiksmu parodytumei, kad žinai apie tave skleidžiamą informaciją ir galėtum sulaukti palaikymo iš tam nepritariančių draugų.
  • Kreipkis pagalbos į draugus ar suaugusius asmenis. Galima parašyti laišką vienam ar keliems „Facebook“ draugams su prašymu padėti sustabdyti tą konkretų žmogų ir jo skleidžiamus gandus. Čia gali būti labai svarbus suaugusiųjų dalyvavimas – tėvų, mokytojų, socialinio pedagogo.

 

„Facebook“ matau, kaip kiti tyčiojasi iš vienos klasiokės. Nežinau, ką daryti. Norėčiau jai padėti“

 

Labai svarbu, kad patyčias pastebintys žmonės nebūtų abejingi ir stengtųsi jas sustabdyti. Labai šaunu, kad nori padėti savo klasiokei susidoroti su patyčiomis.  Ką tu galėtum padaryti šioje situacijoje:

 

  • Pasikalbėti su klasioke, kuri patiria patyčias, ir paskatinti ją pačią pranešti „Facebook“ administracijai apie tai, kas vyksta. „Facebook“ administracija reaguoja rimčiau, jei apie patiriamas patyčias praneša jas patiriantis vaikas, o ne kiti žmonės.
  • Tu irgi gali pranešti „Facebooko“ administracijai apie įrašus, kurie žeidžia tavo klasiokę: apie netinkamas nuotraukas, komentarus ar filmuotus vaizdus. Svarbu žinoti, kad pranešdamas apie tai liksi anonimiškas – niekas kitas (draugai, klasiokai ar nepažįstami žmonės) „Facebooke“ nematys, kas būtent pranešė apie patyčias ir „Facebook“ administracija skriaudėjams nepraneš, kad tai buvai tu.
  • Taip pat tu gali parodyti savo nepritarimą patyčioms – gali parašyti komentarą, ginantį klasiokę, ar tiesiog parašyti, kad tai yra patyčios ir taip neteisinga elgtis.
  • Visada gali kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Juk su klasiokais susitinkate ne tik „Facebook“, bet ir mokykloje, tad suaugusieji, kurie yra šalia jūsų, gali padėti sustabdyti patyčias ir pasijausti saugiau tiek tau, tiek tavo klasiokei. Šioje situacijoje galėtų padėti klasės auklėtojas, socialinis pedagogas, mokyklos psichologas ar kitas patikimas mokykloje dirbantis suaugęs žmogus.

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg
    • Telia_Logotipas_2017_m..jpg