12foto.jpg
Savanorė Ingrida: „Vaikų linijoje“ įgyta patirtis labai praverčia bendraujant, ypač tada, kai susiduriu su nepažįstama aplinka ir žmonėmis. Daug drąsiau jaučiuosi tokiose situacijose...“

Valgymo sutrikimai

Kiekvienas žmogus kartais pasijunta nepatenkintas savo išvaizda ir stengiasi kažkiek ją pakeisti. Pasitaiko, kad palyginę save su pažįstamais, draugais, broliais ar seserimis pykstame ant savęs, kad esame kitokie, nei jie: žemesni, storesni, galbūt ne tokie dailūs. Tačiau kažkuo skirtis nuo kitų nėra blogai.

 

Visi žmonės yra skirtingi. Ūgis ir išvaizda priklauso nuo daugelio dalykų: kūno sudėjimo, genų. Sunkumai kyla tuomet, kada galvojama, kad išvaizda ir kūno sudėjimas priklauso tik nuo maisto ir pradedama laikytis dietų, riboti maistą ir kitaip perdėtai rūpintis savo kūno formomis.

 

Valgymo sutrikimus galima įtarti, jei:

  • Jauti, kad nekontroliuoji savo valgymo įpročių;
  • Jautiesi kaltas dėl to, kad valgai;
  • Nuolatos laikaisi dietos;
  • Pastebi, kad nuolatos galvoji ar valgyti, ar nevalgyti;
  • Stengiesi specialiai išvemti maistą ar vartoji laisvinamuosius;
  • Badauji tam tikrais periodais;
  • Dažnai valgai be saiko;
  • Jauti, kad tavo kūnas niekada neatrodo taip, kaip tau norėtųsi;
  • Galvoji, kad gyvenimas bus geras tik tuomet, kai tu turėsi „idealią“ figūrą.

 

Jei išvardintuose požymiuose atpažįsti save – svarbu kreiptis pagalbos. Kuo anksčiau kreipsies pagalbos, tuo lengviau ir efektyviau bus galima Tau padėti. Tu gali kreiptis į savo artimus žmones, mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar slaugytoją, savo šeimos gydytoją. Taip pat apie su valgymu susijusius sunkumus gali pasikalbėti su "Vaikų linijos" konsultantu paskambinusi (-ęs) nemokamu telefono numeriu 116 111 arba parašydama(s) mums laišką.

 

Nervinė anoreksija

 

Nervinė anoreksija yra valgymo sutrikimas, kai žmogus sverdamas gerokai mažiau nei reikia, vis dar jaučiasi storas ir bijo dar pastorėti.  Net ir labai išsekęs žmogus vis mažina suvalgomo maisto kiekį. 

 

"Penkiolikmetė Marija yra 160 cm ūgio ir sveria 45 kg. Norėdama būti patrauklesnė, ji nutaria suliesėti. Laipsniškai ribodama maisto kiekį iki kelių daržovių per dieną, be to, dar aktyviai mankštindamasi, ji sublogsta iki 36 kg. Tačiau jai atrodo, jog vis dar yra stora, todėl dietos nusprendžia laikytis ir toliau. Galiausiai Marijai darosi sunku užmigti vakarais, kartais ją ima slėgti depresija, sutrinka mėnesinių ciklas. Ji retai vaikšto į pasimatymus, tačiau puikiai mokosi. Marija negalvoja, kad per mažai valgo ir kad jai reikia pagalbos."

 

Nervinės anoreksijos požymiai:

  • žmogui atrodo, kad yra per storas, todėl jis vengia valgyti, nors, iš tiesų, jo svoris nėra per didelis;
  • suvalgomo maisto kiekis mažinamas, nuolat skaičiuojamos kalorijos bei numesti kilogramai, vengiama "storinančio maisto";
  • svoris krinta, žmogus jau pernelyg sublogęs ir išsekęs, vis labiau lieknėdamas, jaučiasi priešingai – tarsi priaugtų svorio
  • jis mėgsta valgyti vienas, gamina maistą tam tikru būdu, valgo tiksliai nustatytu laiku ir stengiasi nuo susikurtų maitinimosi taisyklių nenukrypti;
  • maistas pjaustomas mažais gabalėliais, labai ilgai kramtomas, valgoma tik tam tikra valgio dalis, pavyzdžiui, jei bandelė su mėsa, suvalgomas tik apvalkalas arba vidus, mėsa "užkasama" bulvių košėje;
  • jeigu žmogus yra verčiamas arba įkalbinėjamas valgyti, jis gali maistą slėpti (kambaryje, savo rūbuose, kt.);
  • žmogus atrodo labai aktyvus, daug sportuoja;
  • merginoms gali dingti menstruacijos.

 

Žmogus sergantis anoreksija gali būti patenkintas gebėjimu kontroliuoti savo kūno svorį, alkio gali nejusti, gali būti labai aktyvus, judrus, gerai mokytis, dalyvauti įvairiuose būreliuose. Tačiau palaipsniui mažėjant kūno svoriui atsiranda silpnumas, nukenčia mokymasis, imama vengti bendravimo su draugais.

 

Nervinė bulimija

 

Nervinė bulimija – tai valgymo sutrikimas, kai nuolat persivalgoma, paskui sukeliamas vėmimas ar vartojami vidurius paleidžiantys vaistai. Bulimijos kamuojami asmenys valgo skubėdami ir labai daug. 

 

"Septyniolikmetė Kotryna yra 175 cm ūgio ir sveria 72 kg. Ji sako, jog visada buvusi rubuilė. Per pastaruosius penkerius metus ji gana dažnai nesaikingai prisivalgo, o paskui išvemia. Pasitaiko, kad suvalgo apie litrą ledų ar visą pyragą, o "kontroliuodama" savo svorį, paslapčia sukelia sau vėmimą. Ji norėtų draugauti su vaikinu, bet gėdijasi dėl savo išvaizdos. Kartais ji vartoja dietines piliules, bandydama sublogti."

 

Bulimijos požymiai:

  • po persivalgymo periodo seka badavimo ir intensyvaus sportavimo periodas;
  • žmogus po persivalgymo periodo atrodo sau storas ir jaučia labai didelę kaltę bei gėdą;
  • stengiasi sukelti sau vėmimą ar geria vidurius laisvinamuosius vaistus, kad atsikratytų suvalgyto maisto (paprastai dėl to svoris nepasikeičia ir lieka koks buvo).

 

Jei žmogus ilgai nevalgo, tuomet jis badauja. Po badavimo periodo gali kilti didžiulis noras prisivalgyti. Bulimija sergantis žmogus per labai trumpą laiką suvalgo labai daug maisto (pavyzdžiui, persivalgymo priepuolio metu suvalgoma 30 kartų už įprastą didesnė maisto porcija, nors tokie drastiški atvejai yra reti). Šito nereikėtų painioti su nuolatiniu kramsnojimu dienos metu ar tik šiek tiek didesnio maisto kiekio suvalgymu.

Kai kurie žmonės gali turėti ir anoreksijos, ir bulimijos simptomų. Abu valgymo sutrikimai dažniau  pasitaiko tarp merginų, tačiau jų gali turėti ir vaikinai.

 

Apie lieknėjimo vaistus

 

Šiandien dažnai susiduriame su reklamomis, kurios žada greita sulieknėjimą. Tačiau tai atneša daugiau žalos nei naudos. Intensyvios dietos nepadeda sumažinti svorio.  Po kurio laiko svoris paprastai atsistato ir būna toks pat ar net didesnis. Mankšta padeda, bet ją reikia daryti nuolat ir tik palaipsniui didinti pratimų skaičių. Per daug ar per sunkūs pratimai gali pakenkti kūnui. Vidurius paleidžiantys vaistai gali sumažinti kaltės jausmą, kad persivalgei, tačiau nesumažina svorio, be to, sutrikdo organizmo cheminę pusiausvyrą.

 

Kokią žalą sukelia valgymo sutrikimai?

  • dėl išsekimo ir nuovargio sunku užsiimti įprastine veikla, pavyzdžiui, mokytis;
  • pažeidžiami vidaus organai, nustoja augti  kaulai;
  • didėja nevaisingumo rizika
  • nerimas, depresija;
  • prarandamas susidomėjimas mokykla, nebegalvojama apie ateities perspektyvas (studijas, darbą);
  • nepasitikima kitais ir atsiskiriama nuo draugų.

 

Daugiau informacijos apie valgymo sutrikimus ieškok:  www.valgymosutrikimai.lt

 

<<Atgal


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg
    • Telia_Logotipas_2017_m..jpg