Autorius: Nenurodyta, data: 2008 09 04
Tiražas: ; Rubrika:

Pernai į pagalbos vaikams tarnybą "Vaikų linija" mėginta prisiskambinti daugiau kaip 3 mln. kartų, tačiau dėl techninių galimybių tarnybos konsultantai galėjo atsiliepti tik maždaug į 70 tūkst. skambučių. Taigi sėkmingas buvo tik vienas iš 45 skambučių.

Anot "Vaikų linijos" vadovo Roberto Povilaičio, bene pagrindinė vaikų problema, dėl kurios jie ieško pagalbos, – patyčios, pagal kurias vis dar pirmaujame Europoje.

Patyčios turi begalę veidų

Šių metų birželio mėnesio duomenimis, apie 70 proc. vaikų teigia, kad bent kartą gyvenime bendraamžiai iš jų tyčiojosi. Sistemingai Lietuvos mokyklose patyčias patiria 26,5 proc. berniukų ir 28 proc. mergaičių. Kas septinta mergaitė ir kas trečias berniukas teigė, kad patys dažnai tyčiojasi iš kitų.

44-iose tyrime dalyvavusiose valstybėse šis procentas prasideda nuo 3-4 (Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje), taigi atotrūkis – didžiulis. Pasirodo, skirtingose šalyse vaikai yra skirtingi.

"Kas yra patyčios? Tai tyčinis, pasikartojantis, agresyvus elgesys, kai kitą norima įskaudinti. Pavyzdžiui, nuo stalo nuolat krinta knyga. Žeminančios pravardės. Erzinimas, spjaudymas, atstūmimas, izoliavimas nuo grupės. Atimami ar gadinami daiktai. Ant nugaros klijuojami užrašai, siuntinėjamos grasinančios žinutės. Patyčios turi labai daug formų", - teigė psichologas.

Anot jo, vaikai paprastai negali apsiginti patys, nes iš juos tyčiojais stipresnieji, todėl jiems labai svarbi aplinkinių pagalba.

"Nors statistika rodo, kad nuo 1998 m. patyčių mažėja, tačiau mūsų rodiklis vis dar vienas blogiausių Europoje. Todėl svarbu atsakyti į klausimą, kodėl pas mus vaikai tyčiojasi iš kitų. Ogi pirmiausia todėl, kad to išmoksta – iš tėvų, aplinkinių, televizijos. Pavyzdžių, kaip žmonės vieni kitus žemina, toli ieškoti nereikia, o vaikai – puikūs mokiniai", - įsitikinęs pašnekovas.

Bėda ta, kad tėvai dažnai būna susikūrę mitą, kad vaikai su patyčiomis turi susitvarkyti patys ar netgi kad tai neatsiejama vaikų charakterio savybė.

"Ne visi vaikai, kurie patiria patyčias, turės ateityje rimtų problemų, tačiau patyčių pasekmės – dažnai skaudžios. Kai iš vaiko nuolat tyčiojamasi, jį pradeda kamuoti baimė, nerimas, galvos, pilvo skausmai, nemiga. Jis nebenori eiti į mokyklą, nusivilia savimi. Kraštutiniu atveju vaikas sprogsta ir pakelia ranką prieš save", - pasakojo R. Povilaitis.

O ką teigia į "Vaikų liniją" telefonu arba internetu besikreipiantys paaugliai? "Kaskart, kai atsikeliu rytais į mokyklą, apima vis didesnė baimė. Ant manęs "varo" visa klasė. Kai ateinu, kas nors būtinai prilenda. Tėvams sakyti nenoriu, o mokytojams nerūpi"...

"Į mokyklą eiti tiesiog nebegaliu. Mane erzina, su kiekviena patyčia man darosi bloga, norisi bėgti, bet kitur bus tas pats. Viena išeitis – nušokti nuo stogo ar persipjauti venas, tačiau tam irgi reikia drąsos, kurios man dažnai stinga"...

Visuomenė problemos nepastebi

Siekiant pakeisti liūdną statistiką, keturis metus vykusi kampanija "Nustok tyčiotis" šiek tiek keičia kryptį. "Nordea Bank Lietuva" ir "Vaikų linija" pradeda įgyvendinti iniciatyvą "Be patyčių", kurios tikslas – ne tik pagerinti vaikams skirtos pagalbos tarnybos technines galimybes, bet ir iš esmės keisti vaikų, tėvų, mokytojų ir visuomenės požiūrį į šį reiškinį.

Tam sukurta svetainė www.bepatyciu.lt, skirta pirmiausiai tėvams, kurie čia ras patarimų, kaip padėti patyčias patiriančiam ar iš kitų besityčiojančiam savo vaikui. Taip pat sukurtas socialinės reklamos vaizdo klipas, nuolat priminsiantis visuomenei, kad patyčių problema egzistuoja.

"Mūsų bendros iniciatyvos pagrindu tapo skaičiai. Vaikai kreipiasi pagalbos, tačiau jos negauna, - iniciatyvą pristatydama teigė "Nordea Bank Lietuva" generalinė direktorė Inga Skisaker. – Nustebino ir tai, kad patyčias toleruoja visuomenė. Suprantame, kad padėdami išspręsti technikos problemą, tik padidinsime pagalbos mastus, tačiau nepanaikinsime priežasčių. Todėl pradedame ir reklaminę kampaniją, kad į šią problemą atkreiptume dėmesį".

Bankas per keletą metų projektui ketina skirti apie milijoną litų. I. Skisaker tikisi, kad prie iniciatyvos prisijungs ir kiti rėmėjai, ją parems teigiamai iniciatyvą vertinantys banko klientai, todėl suma išaugs. Iniciatyvos globėju jau tapo "Almos Adamkienės fondas".

"Mes renkame nacionalines vertybes, bet jei apsidairysime aplinkui, pamatysime, kad patyčios taip pat yra mūsų nacionalinė vertybė", - įsitikinusi banko vadovė.

Šiemet "Vaikų linija" gavo per 100 tūkst. litų finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos bei Vilniaus savivaldybės. Anot R. Povilaičio, kad būtų patenkinta psichologinės pagalbos paklausa, kasmet reikėtų apie 400 tūkst. litų.

Nors kasmet tarnyba plečiasi priimdama vis daugiau skambučių, didėja ir norinčiųjų išsikalbėti srautas.