Apie prievartą
Payzdžiai
Fizinė prievarta
Mušimas ranka ar įvairiais daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, tampymas už plaukų, pririšimas ar užrakinimas.
Emocinė prievarta
Nuvertinimas, grasinimas, kritika, žeminimas, nuolatinis nepritarimas ir priekaištai.
Seksualinė prievarta
Seksualiniai santykiai, vaiko vertimas masturbuotis ar glostyti suaugusiojo lytinius organus, vaiko glostymas, masturbavimas, vertimas vaiką filmuotis nuogam, ar versti žiūrėti pornografinę medžiagą.
Vaiko nepriežiūra
Nesirūpinimas vaiko maitinimu, rengimu, sveikata, vaiko lavinimu, išvijimas iš namų.
Emocinė prievarta
Emocinė prievarta – tai vaiko kompetencijos ir savęs vertinimo tyčinis griovimas ar žymus trikdymas dėl žeminimo, bausmių, atmetimo, gąsdinimo ir normalių socialinių sąveikų slopinimo.
Emocinė prievarta apjungia tiek ir veiksmus nukreiptus prieš vaiką, pavyzdžiui, žodinės agresijos atakos, tiek ir neveikimą vaiko atžvilgiu, pavyzdžiui, vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nebuvimas. Kaltinimas, žeminimas, atstūmimas, ignoravimas, nuolatinis neigiamas lyginimas su broliais ar seserimis, nuolatinė rūpesčio vaiko gerove stoka, gąsdinimas, įtraukimas į asocialią veiklą, kankinančios bausmės (pavyzdžiui, užrakinimas tamsiose patalpose) – tai suaugusių žmonių elgesys, kuris gali sukelti žymius vaiko elgesio ir emocijų sutrikimus.
Emocinė prievarta gali pasireikšti atskirai ir taip pat yra sudedamoji fizinės ir seksualinės prievartos dalis.
Suaugusių elgesys, emociškai žalojantis vaikus
Atstūmimas
Suaugęs nepripažįsta vaiko vertingumo ir jo poreikių teisėtumo. Parodo, kad vaikas yra nemylimas ir nepageidaujamas.
Izoliavimas
Suaugęs atriboja vaiką nuo įvairių socialinių patyrimų, nuo santykių sukūrimo, verčia vaiką tikėti, kad jis yra vienas ir vienišas pasaulyje.
Terorizavimas
Žodinė agresija, priekaištų srautai, baimės atmosferos sukūrimas. Suaugęs pravardžiuoja, žemina, gąsdina vaiką, tyčiojasi, verčia jaustis kaltu, verčia vaiką tikėti, kad pasaulis yra grėsmingas.
Ignoravimas
Suaugęs nestimuliuoja vaiko emocinio vystymosi ir nereaguoja į vaiko signalus.
Socialinis tvirkinimas
Suaugęs “antisocializuoja” vaiką – įtraukia jį į neteisėtą veiklą – vagystes, elgetavimą, destrukcinį nusikalstamą elgesį.
Kaip atpažinti emociškai skriaudžiamus vaikus,
jei ant jų kūno nėra mėlynių ir žaizdų?
Emocinė prievarta yra sunkiausiai nustatoma prievartos rūšis. Psichologiškai žalojamus vaikus sunku atpažinti, nes emocinė prievarta nepalieka fizinių ženklų ant kūno, jos neigiamas efektas gali pasireikšti tik vėlesniu vaiko vystymosi periodu.
Būdingas elgesys
emociškai žalojamam vaikui yra:
Kalbos sutrikimas
vaikas mikčioja, sunkiai šneka;
Psichosomatiniai skundai
galvos, pilvo skausmai, pykinimas, alpimai;
Nevalingas
šlapinimasis ir tuštinimasis;
Destruktyvus
ir autodestruktyvus vaiko elgesys;
Žema vaiko savivertė
Vaikas yra nepasitikintis savimi, savęs vertinimas labai žemas, linkęs izoliuotis;
Nuolankumas
Vaikas yra perdėtai nuolankus suaugusiam;
Pasyvumas
Vaikas yra pasyvus, neturi iniciatyvos;
Vaikas
yra ne pagal amžių suaugęs arba ne pagal amžių vaikiškas.
Fizinė prievarta
Fizinė prievarta – tai yra neatsitiktiniai sąmoningi suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą bei gali sukelti sveikatos ir vystymosi sutrikimus.
Fizinis smurtas gali būti vienkartinis epizodas arba pasikartojantys veiksmai – mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.).
Fizinė trauma gali būti įvairi – nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo.
Fizinė prievarta taip pat pasireiškia „ypatingų” bausmių taikymu – kankinimais, vaiko uždarymu tamsiose patalpose (sandėliuke, rūsyje, dėžėje), darbo skyrimu ne pagal vaiko jėgas.
Kaip atpažinti
fizinę prievartą patyrusį vaiką?
Pažymėtini pavojaus signalai:
Mėlynės
Daugybinės, skirtingų spalvų mėlynės ant vaiko kūno rodo, kad yra kelių skirtingų dienų sumušimai;
Mėlynių forma
ar vieta gali nurodyti, kokiu būdu patirtas sužalojimas, koks daiktas buvo naudojamas (pvz., vaikai retai patys susižaloja sėdmenis);
Nėra jokio paaiškinimo,
kaip atsirado sužalojimas. Vaikas sako: „Aš nežinau, kaip tai atsitiko”;
Paaiškinimas
mažai tikėtinas, neatitinka sužalojimo pobūdžio;
Vaikui nėra suteikta
reikalinga ar tinkama pagalba, nuvertinama traumos reikšmė ir pasekmės.
Fizinę prievartą patiriantys vaikai yra išmokę, kad juos supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas. Suaugę, kurie jais rūpinasi, gali būti pikti, nekantrūs ir dirglūs, depresiški, tolimi. Jie gali labai lengvai, staiga, neprognozuojamai pavirsti žiauriais žmonėmis. Gyvendamas su smurtaujančiais suaugusiais, vaikas suvokia save, kaip nemylimą, „blogą”, netinkamą. Toks pasaulio ir savęs suvokimas ryškiai atsispindi vaiko elgesyje.
Būdingas elgesys
vaikui, patyrusiam fizinę prievartą yra:
Išsigąsta,
kai kas nors šalia verkia;
Išsigąsta netikėtų,
staigių kito žmogaus judesių išsigąsta netikėtų garsų;
Elgiasi agresyviai,
yra piktas arba atsiribojęs;
Yra baimingai paklusnus,
pasyvus, nerodo iniciatyvos;
Bijo
tėvų, bijo eiti namo;
Apsirengęs netinkamais
oro sąlygoms drabužiais (pavyzdžiui, vilki drabužiais ilgomis rankovėmis karštą vasaros dieną gali slėpti mėlynes).
Seksualinė prievarta
Seksualinė prievarta – tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą. Vaikų seksualinis išnaudojimas apima išprievartavimą ar mėginimą išprievartauti, vaiko tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą, atvirą kalbėjimą apie seksą, norint šokiruoti ar sukelti vaiko susidomėjimą, leidimą ar skatinimą žiūrėti pornografiniu filmus, žurnalus.
Seksualinis vaiko išnaudojimas kelia grėsmę jo asmenybės raidai, žaloja sielą. Apibrėžiant seksualinę prievartą prieš vaikus, svarbu suvokti, kad vaikas negali sąmoningai sutikti santykiauti lytiškai, kadangi dar nėra visiškai psichologiškai ir socialiai subrendęs ir nesugeba įvertinti visų padarinių.
Kas seksualiai išnaudoja vaikus?
Tyrimų duomenimis, apie 80-90 proc. atvejų nuo prievartos nukentėję vaikai pažįsta prievartautojus, jais pasitiki.
Daugiau nei 50 procentų atvejų vaiką seksualiniai išnaudoja tėvas, patėvis ar kitas artimas šeimos narys.
Seksualiai išnaudojami gali būti ir berniukai, ir mergaitės. Prievartautojais taip pat gali būti tiek vyrai, tiek moterys. Vienkartinius seksualinius užpuolimus paprastai įvykdo nepažįstami vaikui asmenys. Tačiau paprastai ilgalaikė prievarta vyksta artimoje vaikui aplinkoje. Seksualinio tvirkinimo atvejų yra visų sluoksnių šeimose, o dauguma tvirkintojų yra vaikui gerai pažįstami žmonės, giminaičiai.
Kaip atpažinti seksualiai išnaudojamą vaiką?
Seksualiai išnaudojami vaikai jaučia didelę gėdą papasakoti apie tai, išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra perdėtai jautrūs. Kadangi seksualinė prievarta pažeidžia kūno ribas, jos pasekmės dažnai gali būti matomos „kūno elgesyje”. Vieni vaikai pradeda ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, kiti, visiškai atvirkščiai, atvirai demonstruoja ir „siūlo” savo kūną kiekvienam, praradę normalias kūno ribas, negalėdami suvokti socialiai priimtų fizinio artumo ir atstumo normų. Toks vaikų elgesys – tai būdas „pranešti” apie patirtą ar išgyvenamą traumą.
Pavojaus signalai
vaikų elgesyje, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
Liečia, trina
savo genitalijas nuolat ir/arba iki skausmo;
Žaidžia moters/vyro vaidmenis
piktai, agresyviai, arba liūdnai. Nekenčia savo ar kitos lyties. Nemėgsta savo kūno, laiko jį negražiu, nešvariu;
Įkyriai domisi seksualine veikla,
slapta bando liesti suaugusius, reikalauja, kad kiti jį liestų. Elgiasi „seksualiai keistai” tarsi gundytų suaugusį;
Prašo, kad žmonės nusirengtų nuogai,
prievarta išrenginėja kitus, verčia kitus vaikus žaisti „daktarą”;
Seksualinės žinios
yra išsamios, neadekvačiai vaiko amžiui;
Jaučia ypatingą
nerimą, akivaizdžiai bijo, kai yra liepiama atsigulti ant nugaros;
Atsisako apsirengti.
Slapta demonstruojasi nuogas;
Bijo nusirengti
kitų žmonių akivaizdoje;
Viešai, įkyriai
masturbuojasi, įtraukia į tai kitus vaikus;
Kiša daiktus į savo
ar kitų vaginą ar užpakalį;
Imituoja lytinį aktą
su kitais vaikais, gyvūnais ar žaislais;
Bijo tam tikrų
specifinių vietų, tokių kaip vonia ar lova, bijo užmigti, sapnuoja košmarus, verkia per miegus;
Bijo,
vengia prisilietimų ypatingai suaugusių žmonių, „sustingsta” paliestas, nejaukiai jaučiasi sėdėdamas ant kelių;
Niežėjimas arba skausmas
genitalijų srityje, sunkumai šlapinantis, skausmas gerklėje, sunkumai ryjant, genitalijų srities, analinės angos traumos.
Svarbu pažymėti, kad vaikų domėjimasis seksualiniais dalykais yra nevienareikšmis reiškinys ir reikia ypatingai atsargiai patiems vertinti tokį elgesį ir kalbėti apie tai. Ne visi vaikai, patyrę seksualinę prievartą, turi visus šiuos požymius, kai kurie tik vieną ar kelis.
Nors vieno atskiro požymio nepakanka pasidaryti išvadoms apie seksualinį išnaudojimą, tačiau visuomet svarbu atkreipti dėmesį net ir į vieną pastebimą specifinė požymį. Tokiu atveju svarbu atidžiau stebėti vaiką bei pasikonsultuoti su specialistais.
