Ar liūdesys = depresija?
Šio jausmo paskirtis yra padėti priimti pasikeitusią realybę, išmokti gyventi be prarasto žmogaus, santykio, daikto ir panašiai. Tačiau dažnai liūdesys painiojamas su depresija. Depresija – tai sutrikimas, kurį gali diagnozuoti gydytojas.
Depresijos ženklai
Veido išraiška:
Tuščias žvilgsnis, nukreiptas žemyn
Dažnas mirkčiojimas arba žiūrėjimas į šalį
Tamsūs ratilai po akimis
Kūno laikysena:
Sulinkusi nugara arba susikūprinusi laikysena
Nuleistos arba suspaustos rankos
Kvėpavimas:
Dažnas atsidusimas
Bendras elgesys:
Vengimas akių kontakto
Dažnas tylos pauzės arba lėta kalba
Vengimas socialinio kontakto
Liūdesys
Mums gyvybiškai svarbus. Šis jausmas parodo, kad mums kažko trūksta arba turime kokį nors norą. O jeigu nebūtų liūdesio jausmo, greičiausiai apie šiuos dalykus nė nesusimąstytume.
Liūdesys toks nemalonus ir slegiantis, kad verčia mus ieškoti būdų prisitaikyti, kažką keisti, ieškoti sprendimų, psichologiškai augti.
Depresija
Depresija – sutrikimas, kuomet žmogus būna liūdnas, neturi energijos.
Dažnai nebesinori imtis veiklos, kuri anksčiau džiugino. Pavyzdžiui, nesinori eiti į mėgstamą būrelį, susitikti su draugais. Taip pat sergant depresija sumažėja apetitas, norisi daug miegoti arba nesinori išvis. Beveik visada sumažėja savivertė ir pasitikėjimas savimi. Gali atrodyti, kad esi kaltas dėl tam tikrų įvykių ar esi beviltiškas.
Mokslininkai mano, kad vaikų ir paauglių depresijai būdingi simptomai yra susiję su tarpusavio santykiais. Jie neigiamai vertina savo išvaizdą, neapkenčia savęs (Kim ir kt., 2012).
Depresijos atsiradimo priežastys yra daugialypės.
Šiam sutrikimui įtakos gali turėti socialiniai, psichologiniai ir biologiniai veiksniai. Manoma, kad šį sutrikimą lemia traumuojantys gyvenimo įvykiai (pvz. netektis, nelaimė ir pan.), fiziniai faktoriai (pvz. alkoholio, rūkalų vartojimas, neaktyvus gyvenimo būdas ir pan.), ligos (pvz. diabetas, vėžys ir pan.), tam tikri vartojami vaistai.
Kaip dorotis su tema
1
Jei jauti liūdesį nebūtina iškart ieškoti būdų kaip pralinksmėti.
2
Jei ilgą laiką esi nusiminęs, neturi energijos ir nedžiugina jokia veikla
– kreipkis į patikimą suaugusįjį, psichologą, mokytoją, gydytoją ar Vaikų liniją pokalbiais internetu ar telefonu 116 111.
Atmintinė
Liūdesys – natūralus jausmas, kurio paskirtis parodyti, jog kažko trūksta ar norisi.
Skaitomiausi
Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.
Ką tik iš tėvų sužinojai apie naujo brolio ar sesės laukimą ir nežinai ko griebtis? O gal jau kurį laiką lauki naujojo šeimos nario, bet tau vis tiek neramu? Naujojo brolio ar sesės gimimas ar globa / įsivaikinimas yra didžiulis pokytis bet kurioje šeimoje.
Mokytojo ir mokinio santykiai gali būti kuo įvairiausi. Vieni mokiniai geba lengvai sutarti su savo mokytojais ir jiems nekyla jokių klausimų ar sunkumų. O kitiems lyg tyčia vis iškyla iššūkiai po iššūkių bendraujant su konkrečiu ar net daugeliu mokytojų. Tai patirti yra tikrai natūralu.
Niekas neturi teisės tavęs liesti ar versti tave elgtis taip, kaip nenori. Jeigu manai, kad patyrei seksualinę prievartą, netylėk. Kreipkis pagalbos į suaugusiuosius, kuriais pasitiki, taip pat į Vaikų liniją – mes esame pasiruošę tave išklausyti.
Paauglystė nepaprastai įvairus laikas ne tik dėl to, kad tai yra didelių pokyčių metas. Bet ir dėl to, kad tai yra didelių atradimų, pirmųjų kartų ir naujų temų metas. Viena iš temų, kuri pradeda rūpėti paauglystėje – intymios patirtys ir lytiniai santykiai. Šįkart pakalbėsime apie pastaruosius.
Jeigu reikėtų ateivį iš kitos planetos išmokyti naudotis internetu – ką patartum? Internetas labai palengvina gyvenimą ir kelia daugybę puikių emocijų. Tik reikia šiek tiek pasistengti, kad nemalonūs dalykai internete neužgožtų gerųjų, o jeigu taip nutinka, surasti, kas padės atlaikyti.
Šeimos yra skirtingos ir unikalios. Kai kuriomis dienomis visi šeimos nariai gali sutarti kuo puikiausiai, o kai kuriomis pasitaiko ginčių ar nesusikalbėjimų. Visiškai normalu, kad tarp tėvų ir vaikų iškyla konfliktų – tai gana įprasta šeimos gyvenimo dalis...
Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti. Tokios stiprios reakcijos vadinamos panikos priepuoliais arba paniko atakomis.
