Baimė. Kaip su ja išbūti?
Yra posakis „baimės akys didelės“. Baimė – tai jausmas, kuris gali užklupti visai netikėtai ir lygiai taip pat netikėtai pradingti. Bet gali ir užsibūti. Nesvarbu, ar baimę jaučiame trumpesnį ar ilgesnį laiką – buvimas su ja labai sekina, vargina ir neleidžia mums užsiimti įprastomis veiklomis, tarsi užgožia kitus jausmus, trukdo ramiai mąstyti. Rodos, tuo metu kūnas sustingsta ir lieka nuolatinėje sargyboje, kad apsaugotų nuo to, ko bijom. Šis jausmas gali kiekvieną paveikti labai skirtingai, jei tu nori pasitarti ir išsigryninti savo baimės jausmą, gali drąsiai kreiptis į Vaikų linijos savanorius.
Kaip mus veikia baimė?
- Baimė apsaugo mus nuo įvairių pavojų.
- Baimė leidžia būti atidesniems, atsargesniems ir budresniems.
- Baimė užklumpa, kai susiduriame su nesaugumu ir nežinia.
Rodos, be baimės tikrai negalėtume išgyventi. Bet kodėl šis jausmas toks nesmagus ir taip nesinori su juo būti?
Natūralu, kad baimė – tai jausmas, kuris ir neturi užsibūti. Jis suveikia tam tikru momentu ir turi atslūgti, nurimti pamažu.
Jei baimės jausmas lieka ilgam ir trukdo mums įprastose kasdienėse veiklose – svarbu ieškoti pagalbos, kaip sumažinti baimės jausmą.
Baimė skirtingose situacijose
Baimė, kai gresia realus pavojus
Būna situacijų, kai baimė įsijungia akimirksniu – einu gatve, pastebiu keletą nemalonių žmonių, kurie stovi užtvėrę kelią, keikiasi, kažką rėkia, grūmoja kumščiu. Iškart suveikia baimės jausmas ir jis padeda sprukti šalin, galbūt apsisukti ir pasirinkti kitą kelią, kad tik pavyktų išvengti nemalonaus susidūrimo. Baimė padeda veikti greitai ir taip tave apsaugo. Kartais žmonės pasakoja, kad patys nepamena, kaip reaktyviniu greičiu atsidūrė kitoje, saugioje vietoje – štai kaip suveikia baimė!
Baimė, kai įsivaizduojame pavojų.
Būna situacijų, kai įsivaizduojame, kas gali nutikti, ir tuo metu taip pat suveikia baimė. Taip sudalyvaujame tarsi baimės treniruotėje – mintimis pabūname su tuo, kas mums baisu, išgyvename baimę, ir vėl sugrįžtame iš minčių į realybę. Taip tu gali pasimatuoti situaciją mintyse, pabūti su baimės jausmu. Nuo gebėjimo pabūti su šiuo jausmu priklauso, ar ši baimė stiprės, ar silpnės, ar užsibus ilgiau, ar trumpiau.
Iššūkiai
- Dažniausia baimės jausmas mums kelia nesaugumo jausmą, nes patys negalime prognozuoti ir numatyti, kaip pasielgsime, kai mūsų viduje įsijungs baimės mygtukas.
- Kai kažko stipriai bijome, tuo metu nebegalime susikaupti, tampa sudėtinga suvaldyti savo elgesį, jausmus ir mintis, rodos, niekas nuo mūsų nebepriklauso.
- Būna baimių, kurios ištinka netikėtai, atslūgsta ir tarsi pradingsta. Tačiau yra ir tokių baimių, kurios netikėtai užklumpa ir lieka viduje ilgam – niekaip nesumažėja, vargina, neleidžia įprastai užsiimti savo veiklomis ir gyventi įprastą gyvenimą. Tokios baimės dar vadinamos fobijomis.
- Kartais žinome, jog turime tam tikrą savo individualią baimę, su kuria susigyvename, pvz. aukščio, gylio, tam tikrų gyvūnų, karo, netekties, susirgimų baimę. Ir vis stengiamės ją suvaldyti, žinome, kaip reaguoti, kaip jos išvengti ar ją sumažinti. Tačiau vis susiduriame su iššūkiu, kad kartais negalime visko nuspėti ir numatyti, saugiai pasiruošti tam, kas nutiks.
- Patyrus stiprią baimę gali ilgam išlikti nerimas, kaip tai jautriai paveikė mus, kaip tam tikras pasekmes, pvz. patirtą šoką jausime ir vėliau, kaip jautriai reaguosime į panašius įvykius.
Kaip išbūti
1
Pagalba sau
Jeigu žinai savo baimes ir reakcijas į tam tikrus dalykus, tuomet gali skirti dėmesio pasiruošti reagavimo į baimes scenarijų. Iš anksto apgalvok, kas tave galėtų gąsdinti, tuomet mintyse ar raštu susidėliok savo saugumo planą, kaip elgsiesi, kad išvengtum nemalonių situacijų. Taip pat apgalvok, kas tau galėtų pagelbėti, palydėti, pabūti šalia. Taigi viduje aiškiai susikurk reagavimo planą ir apsvarstyk, kaip nurimsi, kas padės kuo skubiau išlipti iš baimės jausmo, kas įprastai padeda atslūgti visai susikaupusiai įtampai.
2
Draugų pagalba
Baimės jausmas labai didelis, kai esi viena/s su šiuo jausmu. Bet kai šalia yra patikimų artimų žmonių, žymiai lengviau išbūti su baime. Svarbu neleisti baimės jausmui vešėti ir klestėti tavo viduje, vienumoje – pasidalyk juo su kitais. Neįtikėtina, bet kartais užtenka pasakyti: „Aš labai bijau, kas manęs laukia“ ir artimų žmonių apkabinimas, palaikymas automatiškai padeda baimei atslūgti. Atrodo, kad net fiziškai jauti, kaip didelis ledyno gabalas atitirpsta, tarsi atskyla nuo tavęs ir plaukia tolyn, nes šalia yra žmonės, kurie padeda nurimti.
3
Specialistų pagalba
Kai kasdien jauti, kad baimė yra varginantis ir nuolatinis trikdis, tuomet svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Tikrai vertinga pasikalbėti su psichologu ar šeimos gydytoju – tam, kad neliktum su baimės jausmu viena/s. Baimė negali užsibūti per ilgai, tad jei jauti, kad nebepavyksta jos nuraminti ir iškraustyti iš savo vidaus, tuomet svarbu ieškoti pagalbos.
Taip pat visada galima kreiptis į Vaikų liniją ir pasitarti su čia budinčiais savanoriais, kaip tau sekasi gyventi su savo baimėmis, kaip jos veikia ir kaip sekasi sumažinti užplūdusį baimės jausmą.
Atmintinė
Skaitomiausi
Galbūt pats nepatiri patyčių, bet pažįsti skriaudžiamą vaiką ir svarstai, ar galėtumei ką nors pakeisti. Tikrai taip! Tu gali padėti sustabdyti patyčias.
Konfliktai tarp draugų yra neišvengiama kiekvienų santykių dalis, nes skirtingi požiūriai, poreikiai ar emocijos gali sukelti nesutarimų. O išbūti nesutarimuose yra nelengva, nes jie kelia įtampą, neretai ir pyktį.
Ar jauti, kad esi tau svarbių žmonių dažnai žeminama/s, ignoruojama/s ar kritikuojama/s? Jei taip – greičiausiai patiri emocinę prievartą. Tai nėra tavo kaltė ir toks elgesys nėra normalus.
Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.
Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.
Ką tik iš tėvų sužinojai apie naujo brolio ar sesės laukimą ir nežinai ko griebtis? O gal jau kurį laiką lauki naujojo šeimos nario, bet tau vis tiek neramu? Naujojo brolio ar sesės gimimas ar globa / įsivaikinimas yra didžiulis pokytis bet kurioje šeimoje.
Liūdesys yra natūralus jausmas, kurį patiria bene kiekvienas. Paprastai liūdime kai kažko netenkame. Pavyzdžiui, miršta artimasis, išvyksta draugas, susipyksti su svarbiu žmogumi, pameti savo mėgstamą ir svarbų daiktą.
Mokytojo ir mokinio santykiai gali būti kuo įvairiausi. Vieni mokiniai geba lengvai sutarti su savo mokytojais ir jiems nekyla jokių klausimų ar sunkumų. O kitiems lyg tyčia vis iškyla iššūkiai po iššūkių bendraujant su konkrečiu ar net daugeliu mokytojų. Tai patirti yra tikrai natūralu.
