Kaip sau padėti, kai kyla mintys apie savižalą?
Įspėjimas: jei jau esi susidūręs su savižala – šis straipsnis gali suveikti kaip „trigeris“ ir tau sukelti sunkių jausmų.
Jei taip nutiktų – būtinai pasikalbėk apie kilusius jausmus su patikimu žmogumi ar Vaikų linijos konsultantu.
Kodėl kai kurie žmonės žalojasi?
Savižala yra tyčinis skausmo kėlimas sau.
Savižala nebūtinai yra bandymas nusižudyti – kai kurie jauni žmonės savižalą naudoja siekdami tvarkytis su intensyviomis ar sudėtingomis emocijomis. Žmonės, kurie save žaloja, gali būti patyrę patyčias ar diskriminaciją, netektį, santykių problemas ar skyrybas, smurtą, ligas ar negalią. Kokios bebūtų priežastys ar situacijos, dėl kurių kyla mintys apie savižalą – žinok, kad yra kitų, tavęs nežalojančių būdų sau padėti.
Taip siekiama tvarkytis su sunkiomis ir skausmingomis emocijomis. Pavyzdžiui, kai patiriamos patyčios, susidūrus su problemomis romantiniuose santykiuose.
Kai kurie žmonės tai naudoja, kaip būdą išreikšti patiriamus sudėtingus ir sunkiai suprantamus jausmus. Savižala siekiama jausti fizinį skausmą ir taip bent trumpam nukreipiamas dėmesys nuo emocinio skausmo.
Žmogus save žalodamas gali siekti parodyti, kad jam yra reikalinga pagalba, kai negali jos prašyti kitaip. Pavyzdžiui, kai žmogus patiria fizinį ar seksualinį smurtą.
Savižala gali būti siekiama pajusti kontrolę savo gyvenime, ypač kai susiduriama su dalykais, kurių negalima kontroliuoti: egzaminai, skyrybos, skurdas ar griežtos tėvų taisyklės.
Laikinas palengvėjimas
Gali sau padėti
1
Pasikalbėk
2
Pasirūpink savo aplinka
3
Kreipkis pagalbos
Vietoj savęs žalojimo
1
Pyktį gali išreikšti įvairia fizine veikla
2
Pasikalbėk, klausyk muzikos
3
Būk artimųjų rate
4
Piešk ant savo kūno
Jei noras save žaloti yra labai stiprus, pamėgink piešti ant savo kūno raudonu rašikliu tose vietose, kur paprastai save žaloji, tas vietas patepti kremu, įlįsti į šaltą arba karštą dušą, valgyti citriną arba kramtyti ledo gabaliukus – taip pasiekiamas šoko efektas, kuris galėtų padėti jaustis geriau. Taip pat gali pabandyti atidėti savęs žalojimą bent kažkokiam trumpam laiko intervalui: pabandyti 15 minučių savęs nežaloti, tada dar 15 minučių ir t. t.
Atmintinė
Skaitomiausi
Galbūt pats nepatiri patyčių, bet pažįsti skriaudžiamą vaiką ir svarstai, ar galėtumei ką nors pakeisti. Tikrai taip! Tu gali padėti sustabdyti patyčias.
Konfliktai tarp draugų yra neišvengiama kiekvienų santykių dalis, nes skirtingi požiūriai, poreikiai ar emocijos gali sukelti nesutarimų. O išbūti nesutarimuose yra nelengva, nes jie kelia įtampą, neretai ir pyktį.
Ar jauti, kad esi tau svarbių žmonių dažnai žeminama/s, ignoruojama/s ar kritikuojama/s? Jei taip – greičiausiai patiri emocinę prievartą. Tai nėra tavo kaltė ir toks elgesys nėra normalus.
Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.
Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.
Ką tik iš tėvų sužinojai apie naujo brolio ar sesės laukimą ir nežinai ko griebtis? O gal jau kurį laiką lauki naujojo šeimos nario, bet tau vis tiek neramu? Naujojo brolio ar sesės gimimas ar globa / įsivaikinimas yra didžiulis pokytis bet kurioje šeimoje.
Liūdesys yra natūralus jausmas, kurį patiria bene kiekvienas. Paprastai liūdime kai kažko netenkame. Pavyzdžiui, miršta artimasis, išvyksta draugas, susipyksti su svarbiu žmogumi, pameti savo mėgstamą ir svarbų daiktą.
Mokytojo ir mokinio santykiai gali būti kuo įvairiausi. Vieni mokiniai geba lengvai sutarti su savo mokytojais ir jiems nekyla jokių klausimų ar sunkumų. O kitiems lyg tyčia vis iškyla iššūkiai po iššūkių bendraujant su konkrečiu ar net daugeliu mokytojų. Tai patirti yra tikrai natūralu.
