Staiga ir netikėtai. Panikos ataka
Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti.
Tokios stiprios reakcijos vadinamos panikos priepuoliais arba paniko atakomis. Mūsų visas kūnas patiria tarsi tam tikrą ataką, kuriai atlaikyti jis įjungia visus savo pajėgumus, tad fiziškai visame tame išbūti tuo momentu mums gali būti nepaprastai sudėtinga. Bet gali būti lengviau, kai iš anksto žinome, kas su mumis vyksta.
Panikos atakos
Panikos ataka – tai labai stipri fizinė reakcija į užklupusį nerimą. Tuo metu nerimas toks stiprus, kad atrodo, jog širdis iššoks iš krūtinės, galva sprogs, ima pykinti, atrodo, kad nebepavyks įkvėpti oro, nes kvėpavimo takai tarsi užspausti. Tuomet gali apimti stipri baimė, kad tuoj mirsi.
Tokie pirmieji panikos priepuoliai gali užklupti visiškai netikėtai ir sukelti didelį išgąstį tiek tau, tiek tave supantiems žmonėms. Vėliau, kai panikos atakos vis pasikartoja, tuomet jau galima jas numatyti ir nuspėti, kada jos vėl nutiks, tad galima joms atidžiau pasiruošti.
Jeigu panikos ataką patiri tu
Tai labai sudėtinga būsena, tad patyrus tokią panikos ataką pirmą kartą, svarbu iškart kreiptis į savo šeimos gydytoją. Su specialistų pagalba galima atrasti būdų, kaip sumažinti savo nerimus ir palengvinti netikėtai užklumpančias panikos atakas:
Apie panikos atakas būtina pranešti artimiesiems, draugams, žmonėms, su kuriais tenka praleisti daug laiko. Svarbu juos informuoti, kad panikos atakos metu pabūtų šalia ir padėtų nurimti.
Kai aplinkiniai žino, kaip reaguoti, tuomet panikos atakas žymiai lengviau bendromis jėgomis ištverti ir išbūti drauge.
Jeigu stebi panikos ataką
Jei panikos ištiktas žmogus sako, kad jis mirs, svarbu patvirtinti jam, kad jis nemirs, čia yra panikos ataka, ji tuoj atslūgs, pamažu praeis ir vėl bus ramu. Galima padėti kvėpuoti drauge, sutelkti dėmesį į ramų kvėpavimą.
Taip pat svarbu nukreipti panikos ataką patiriančio žmogaus mintis nuo didžiulio nerimo ir pateikti užduotį: paprašyti, kad suskaičiuotų šalia esančius daiktus, įvardytų, kokių spalvų daiktus mato, kiek yra žalios spalvos daiktų, tegul papasakoja, ką mato aplink.
Minčių nukreipimas padeda suvaldyti ir sumažinti sukilusią paniką. Jūsų apkabinimas ir paglostymas, parodymas, kad esate šalia ir pasirūpinsite juo – taip pat pamažu padės nurimti.
Nerimas
Atmintinė
Skaitomiausi
Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.
Ką tik iš tėvų sužinojai apie naujo brolio ar sesės laukimą ir nežinai ko griebtis? O gal jau kurį laiką lauki naujojo šeimos nario, bet tau vis tiek neramu? Naujojo brolio ar sesės gimimas ar globa / įsivaikinimas yra didžiulis pokytis bet kurioje šeimoje.
Liūdesys yra natūralus jausmas, kurį patiria bene kiekvienas. Paprastai liūdime kai kažko netenkame. Pavyzdžiui, miršta artimasis, išvyksta draugas, susipyksti su svarbiu žmogumi, pameti savo mėgstamą ir svarbų daiktą.
Mokytojo ir mokinio santykiai gali būti kuo įvairiausi. Vieni mokiniai geba lengvai sutarti su savo mokytojais ir jiems nekyla jokių klausimų ar sunkumų. O kitiems lyg tyčia vis iškyla iššūkiai po iššūkių bendraujant su konkrečiu ar net daugeliu mokytojų. Tai patirti yra tikrai natūralu.
Niekas neturi teisės tavęs liesti ar versti tave elgtis taip, kaip nenori. Jeigu manai, kad patyrei seksualinę prievartą, netylėk. Kreipkis pagalbos į suaugusiuosius, kuriais pasitiki, taip pat į Vaikų liniją – mes esame pasiruošę tave išklausyti.
Paauglystė nepaprastai įvairus laikas ne tik dėl to, kad tai yra didelių pokyčių metas. Bet ir dėl to, kad tai yra didelių atradimų, pirmųjų kartų ir naujų temų metas. Viena iš temų, kuri pradeda rūpėti paauglystėje – intymios patirtys ir lytiniai santykiai. Šįkart pakalbėsime apie pastaruosius.
Šeimos yra skirtingos ir unikalios. Kai kuriomis dienomis visi šeimos nariai gali sutarti kuo puikiausiai, o kai kuriomis pasitaiko ginčių ar nesusikalbėjimų. Visiškai normalu, kad tarp tėvų ir vaikų iškyla konfliktų – tai gana įprasta šeimos gyvenimo dalis. Nors konfliktų su tėvais išvengti ir neįmanoma, tačiau jie neturėtų vykti nuolatos, būti destruktyvūs, žalingi. Nesutarimus galima spręsti taip, kad abi pusės liktų suprastos ir neįskaudintos.
Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti. Tokios stiprios reakcijos vadinamos panikos priepuoliais arba paniko atakomis.
