Pykti galima! Tik kaip savo pyktį suvaldyti?
Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.
Pykčio emocija dažnai kyla, kai mums kliudoma patenkinti svarbų poreikį ar norą, kai esame nusivylę situacija ar savo bei kitų asmenų veiksmais. Kartais pyktį galime jausti, atrodo, visai be priežasties. Visais atvejais svarbu neslopinti pykčio, o stengtis jį suprasti ir saugiai išreikšti. Jei jauti, kad neturi su kuo pasišnekėti apie šią emociją, atsimink, kad visada gali kreiptis į Vaikų linijos savanorius.
Kodėl mes pykstame?
Yra daugybė priežasčių dėl ko galime jausti pyktį. Kiekvienas iš mūsų turi savo dirgiklių, kurie iššaukia šią emociją. Vieni dažniausiai pasitaikančių yra šie:
- Išgąstis ar jausmas, kad esi užpultas
- Nusivylimo, gėdos, įtampos ar bejėgystės jausmas
- Jausmas, kad esi nesuprastas arba kad su tavimi neteisingai elgiamasi
- Patyčios, diskriminacija ar prievarta
- Nepasitikėjimas savimi ir žema savigarba
- Savo jausmų nesupratimas ar negebėjimas jų iškomunikuoti
- Fizinės ir psichinės sveikatos problemos
- Pyktis dėl pasaulyje vykstančių dalykų, pavyzdžiui, rasizmo, karo, klimato kaitos
Tu gali jausti pyktį dėl priežasčių, kurių nėra šiame sąraše, arba pykti ir nežinoti kodėl. Pyktį gali sukelti praeities įvykiai, kurie šiuo metu nėra aiškiai suvokti. Tavo pyktis taip pat gali būti susijęs su brendimo metu vykstančiais pokyčiais ar hormonais.
Kas vyksta su mano kūnu, kai pykstu?
Prieškaktinė žievė veikia planuojant ir priimant sprendimus.
Migdolinis kūnas – kaip koks sargybinis budi ir reaguoja į pavojų, tam kad mus apsaugotų.
Kokie kūno ženklai išduoda, kad jaučiame pyktį:
- Sugniaužti kumščiai ar sukąsti dantys
- Pagreitėjęs širdies ritmas
- Raumenų įtampa
- Sunkumas skrandyje
- Drebulys
- Prakaitavimas
- Galvos svaigimas ir pykinimas
Kada pyktis tampa problema?
- Savo pyktį išreiški save ar kitus žalojančiais būdais (daiktų gadinimas, savęs ar kitų žalojimas).
- Pyktis kenkia tavo kasdieniniam gyvenimui, nes susiduri su skaudžiomis pykčio pasekmėmis.
- Pyktis griauna ar gadina tavo santykius su aplinkiniais žmonėmis.
- Pyktis tampa vieninteliu dalyku, apie kurį gali galvoti.
Patarimai
1
Priimk savo jausmą.
Pasakyk sau „Šiuo metu aš jaučiuosi pikta/s“ ir neskubėk atsakyti į klausimą, kodėl šiuo metu taip jautiesi.
2
Pasišalink iš situacijos, kurioje esi tuo metu.
Išeik į kitą kambarį ar atsijunk, jei situacija vyksta internetinėje erdvėje.
3
Susikoncentruok į kvėpavimą
4
Lėtai suskaičiuok nuo 1 iki 10
– jei po pirmo karto pyktis vis dar stiprus, pamėgink dar kartą skaičiuoti.
5
Susikoncentruok į tai, kas šiuo metu yra aplink tave
– kitaip tariant, nukreipk dėmesį. Mintyse išvardyk 5 dalykus, kuriuos gali pamatyti, 4 dalykus, kuriuos gali paliesti, 3 dalykus, kuriuos gali išgirsti, 2 dalykus, kuriuos gali užuosti ir vieną dalyką, kurį gali paragauti.
6
Gali turėti daiktą,
kuris padeda tau nurimti, pavyzdžiui, streso kamuoliuką.
1
Atpalaiduok savo kūną.
2
Pasikalbėk su žmogumi,
kuriuo pasitiki, apie situaciją, kuri sukėlė tau pyktį.
3
Užsiimk fizine veikla
– išeik pabėgioti, pasivažinėti dviračiu, pasileisk mėgstamą muziką ir šok.
4
Išreikšk savo pyktį rašydama/s ar piešdama/s.
Parašyk viską, apie tave supykdžiusią situaciją ir tuomet ištrink.
Ką daryti kai jautiesi pikta/s visą laiką?
Vienas iš būdų geriau suprasti savo savijautą – rašyti jausmų dienoraštį. Gali būti, kad ne visada žinai, kas tave supykdo. Gali būti sunku suprasti, kodėl kažkas tave veikia būtent taip. Pykčio dienoraštis gali padėti išsiaiškinti, kokie dalykai tave pykdo, taigi tau bus lengviau jų išvengti ateityje.
1
Kiekvieną kartą, kai supyksti, parašyk kas atsitiko ir kokius jausmus tai sukėlė.
2
Pildyk dienoraštį kas tam tikrą laiko tarpą (savaitę ar mėnesį), perskaityk ką užsirašei.
3
Perskaičius pasižymėk pagrindinius dalykus, kurie tau kėlė pyktį.
4
Jei tau sunku išskirti esminius tave pykdžiusius dalykus, gali parodyti tai, ką pasirašei suaugusiam, kuriuo pasitiki. Taip pat atsimink, kad visada gali kreiptis į Vaikų linijos konsultantus.
Atmintinė
Naudingos nuorodos
Skaitomiausi
Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.
Ką tik iš tėvų sužinojai apie naujo brolio ar sesės laukimą ir nežinai ko griebtis? O gal jau kurį laiką lauki naujojo šeimos nario, bet tau vis tiek neramu? Naujojo brolio ar sesės gimimas ar globa / įsivaikinimas yra didžiulis pokytis bet kurioje šeimoje.
Liūdesys yra natūralus jausmas, kurį patiria bene kiekvienas. Paprastai liūdime kai kažko netenkame. Pavyzdžiui, miršta artimasis, išvyksta draugas, susipyksti su svarbiu žmogumi, pameti savo mėgstamą ir svarbų daiktą.
Mokytojo ir mokinio santykiai gali būti kuo įvairiausi. Vieni mokiniai geba lengvai sutarti su savo mokytojais ir jiems nekyla jokių klausimų ar sunkumų. O kitiems lyg tyčia vis iškyla iššūkiai po iššūkių bendraujant su konkrečiu ar net daugeliu mokytojų. Tai patirti yra tikrai natūralu.
Niekas neturi teisės tavęs liesti ar versti tave elgtis taip, kaip nenori. Jeigu manai, kad patyrei seksualinę prievartą, netylėk. Kreipkis pagalbos į suaugusiuosius, kuriais pasitiki, taip pat į Vaikų liniją – mes esame pasiruošę tave išklausyti.
Paauglystė nepaprastai įvairus laikas ne tik dėl to, kad tai yra didelių pokyčių metas. Bet ir dėl to, kad tai yra didelių atradimų, pirmųjų kartų ir naujų temų metas. Viena iš temų, kuri pradeda rūpėti paauglystėje – intymios patirtys ir lytiniai santykiai. Šįkart pakalbėsime apie pastaruosius.
Šeimos yra skirtingos ir unikalios. Kai kuriomis dienomis visi šeimos nariai gali sutarti kuo puikiausiai, o kai kuriomis pasitaiko ginčių ar nesusikalbėjimų. Visiškai normalu, kad tarp tėvų ir vaikų iškyla konfliktų – tai gana įprasta šeimos gyvenimo dalis...
Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti. Tokios stiprios reakcijos vadinamos panikos priepuoliais arba paniko atakomis.
