Pykti galima! Tik kaip savo pyktį suvaldyti?

25 rugsėjo, 2024

Pykti galima! Tik kaip savo pyktį suvaldyti?

Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.

Pykčio emocija dažnai kyla, kai mums kliudoma patenkinti svarbų poreikį ar norą, kai esame nusivylę situacija ar savo bei kitų asmenų veiksmais. Kartais pyktį galime jausti, atrodo, visai be priežasties. Visais atvejais svarbu neslopinti pykčio, o stengtis jį suprasti ir saugiai išreikšti. Jei jauti, kad neturi su kuo pasišnekėti apie šią emociją, atsimink, kad visada gali kreiptis į Vaikų linijos savanorius.

Šiame puslapyje

Kodėl mes pykstame?

Yra daugybė priežasčių dėl ko galime jausti pyktį. Kiekvienas iš mūsų turi savo dirgiklių, kurie iššaukia šią emociją. Vieni dažniausiai pasitaikančių yra šie:

Išgąstis ar jausmas, kad esi užpultas
Nusivylimo, gėdos, įtampos ar bejėgystės jausmas
Jausmas, kad esi nesuprastas arba kad su tavimi neteisingai elgiamasi
Patyčios, diskriminacija ar prievarta
Nepasitikėjimas savimi ir žema savigarba
Savo jausmų nesupratimas ar negebėjimas jų iškomunikuoti
Fizinės ir psichinės sveikatos problemos
Pyktis dėl pasaulyje vykstančių dalykų, pavyzdžiui, rasizmo, karo, klimato kaitos

Tu gali jausti pyktį dėl priežasčių, kurių nėra šiame sąraše, arba pykti ir nežinoti kodėl. Pyktį gali sukelti praeities įvykiai, kurie šiuo metu nėra aiškiai suvokti. Tavo pyktis taip pat gali būti susijęs su brendimo metu vykstančiais pokyčiais ar hormonais.

Kas vyksta su mano kūnu, kai pykstu?

Tikriausiai jau pastebėjai, kad kilus jausmams – jaučiame įvairius pojūčius savo kūne. Taip yra todėl, kad mūsų emocinės reakcijos visų pirma prasideda mūsų smegenyse – tai jos paruošia mūsų kūną veiksmui, susijusiam su kylančia emocija. Pagrindinės smegenų dalys, dalyvaujančios reguliuojant emocijas – migdolinis kūnas ir prieškaktinė žievė.

Prieškaktinė žievė veikia planuojant ir priimant sprendimus.

Įprastai kai mes kažką svarstome, analizuojame ir priimame sprendimus – veikia prieškaktinė smegenų žievė. Tačiau kai kyla stiprios emocijos – mums į pagalbą atskuba „sargyboje budintis“ migdolinis kūnas ir skatina kūną veikti.

Migdolinis kūnas – kaip koks sargybinis budi ir reaguoja į pavojų, tam kad mus apsaugotų.

Pyktį migdolinis kūnas suvokia kaip įspėjimą apie grėsmę, kurį gavęs siunčia kūnui signalą nieko nepaisyti ir veikti greitai, negalvojant apie pasekmes. Migdolinis kūnas skatina mus reaguoti į tai, ką laiko „pavojumi“, net jei realaus pavojaus iš tikrųjų nėra. Štai dėl ko apimti stipraus pykčio galime pasakyti ar padaryti dalykus dėl kurių vėliau gailimės. Džiugi naujiena ta, kad galime išmokti atpažinti kūno ženklus, rodančius, kad štai tuoj tuoj imsim ir „sprogsim“ ir sulėtinti ar sustabdyti šį procesą. Tai gali mums suteikti laiko pagalvoti, kaip norime reaguoti į situaciją.

Kokie kūno ženklai išduoda, kad jaučiame pyktį:

Sugniaužti kumščiai ar sukąsti dantys
Pagreitėjęs širdies ritmas
Raumenų įtampa
Sunkumas skrandyje
Drebulys
Prakaitavimas
Galvos svaigimas ir pykinimas

Kada pyktis tampa problema?

Pyktis problema tampa tik tada, kai negalime jo saugiai išreikšti ir jis tampa nevaldomas. Štai keletas pavyzdžių:

Savo pyktį išreiški save ar kitus žalojančiais būdais (daiktų gadinimas, savęs ar kitų žalojimas).
Pyktis kenkia tavo kasdieniniam gyvenimui, nes susiduri su skaudžiomis pykčio pasekmėmis.
Pyktis griauna ar gadina tavo santykius su aplinkiniais žmonėmis.
Pyktis tampa vieninteliu dalyku, apie kurį gali galvoti.

Gali būti baisu, kai pyktis perima situacijos kontrolę, tačiau tu gali išmokti saugių būdų valdyti pyktį.

Patarimai

Užvaldžius pykčio emocijai gali būti sunku nusiraminti, tačiau tu gali pabandyti atidėti savo reakciją vėlesniam laikui. Papildomo laiko skyrimas tarp kilusios emocijos ir reakcijos gali padėti nusiraminti ir atgauti kontrolę. Štai keletas pasiūlymų:

1

Priimk savo jausmą.

Pasakyk sau „Šiuo metu aš jaučiuosi pikta/s“ ir neskubėk atsakyti į klausimą, kodėl šiuo metu taip jautiesi.

2

Pasišalink iš situacijos, kurioje esi tuo metu.

Išeik į kitą kambarį ar atsijunk, jei situacija vyksta internetinėje erdvėje.

3

Susikoncentruok į kvėpavimą

. Kvėpuok lėtai ir giliai. Įkvėpk per nosį, iškvėpk per burną (jei šalia savęs turi telefoną, gali pasinaudoti programėlėmis, kuriose yra kvėpavimo pratimų pvz. „Ramu“).

4

Lėtai suskaičiuok nuo 1 iki 10

– jei po pirmo karto pyktis vis dar stiprus, pamėgink dar kartą skaičiuoti.

5

Susikoncentruok į tai, kas šiuo metu yra aplink tave

– kitaip tariant, nukreipk dėmesį. Mintyse išvardyk 5 dalykus, kuriuos gali pamatyti, 4 dalykus, kuriuos gali paliesti, 3 dalykus, kuriuos gali išgirsti, 2 dalykus, kuriuos gali užuosti ir vieną dalyką, kurį gali paragauti.

6

Gali turėti daiktą,

kuris padeda tau nurimti, pavyzdžiui, streso kamuoliuką.

Jei įmanoma, pabandyk atsitraukti ir šiek tiek palaukti prieš bandant susidoroti su situacija, kuri tave supykdė. Veikdama/s tai, kas tave fiziškai ar emociškai atitraukia nuo situacijos, gali sustabdyti kitus žmones žeidžiantį elgesį. Štai keletas būdų:

1

Atpalaiduok savo kūną.

Jei jauti įtampą kūne, pabandyk atpalaiduoti kiekvieną savo kūno dalį įtemdama/s ir atpalaiduodama/s raumenis.

2

Pasikalbėk su žmogumi,

kuriuo pasitiki, apie situaciją, kuri sukėlė tau pyktį.

3

Užsiimk fizine veikla

– išeik pabėgioti, pasivažinėti dviračiu, pasileisk mėgstamą muziką ir šok.

4

Išreikšk savo pyktį rašydama/s ar piešdama/s.

Parašyk viską, apie tave supykdžiusią situaciją ir tuomet ištrink.

Nėra universalių patarimų, tinkančių visiems. Pradžioje gali tekti išmėginti kelis variantus, kol rasi tą, kuris tau labiausiai tinka.

Ką daryti kai jautiesi pikta/s visą laiką?

Vienas iš būdų geriau suprasti savo savijautą – rašyti jausmų dienoraštį. Gali būti, kad ne visada žinai, kas tave supykdo. Gali būti sunku suprasti, kodėl kažkas tave veikia būtent taip. Pykčio dienoraštis gali padėti išsiaiškinti, kokie dalykai tave pykdo, taigi tau bus lengviau jų išvengti ateityje.

Rašant pykčio dienoraštį:

1

Kiekvieną kartą, kai supyksti, parašyk kas atsitiko ir kokius jausmus tai sukėlė.

2

Pildyk dienoraštį kas tam tikrą laiko tarpą (savaitę ar mėnesį), perskaityk ką užsirašei.

3

Perskaičius pasižymėk pagrindinius dalykus, kurie tau kėlė pyktį.

4

Jei tau sunku išskirti esminius tave pykdžiusius dalykus, gali parodyti tai, ką pasirašei suaugusiam, kuriuo pasitiki. Taip pat atsimink, kad visada gali kreiptis į Vaikų linijos konsultantus.

Atmintinė

Pyktis yra natūrali emocija, parodanti, kad šiuo metu kažkas vyksta ne taip, kaip tu norėtum.

Kilus pykčiui svarbu jį priimti, bet neleisti jam užvaldyti tavo minčių bei elgesio.

Supykus naudinga atsitraukti nuo šią emociją sukėlusios situacijos ir leisti sau nurimti.

Nėra vieno universalaus būdo suvaldyti pyktį. Vieniems padeda kvėpavimas, kitiems – sportas ar meninė veikla.

Šiek tiek nurimus, galima pasikalbėti apie tai, kas tave supykdė, su patikimu žmogumi arba Vaikų linijos savanoriais.

Naudingos nuorodos

Kaip išreikšti pyktį, neįskaudinant kito?

Apie pyktį angliškai: