Kas yra netekties jausmas? Išties sudėtinga apsakyti – kaip apibūdinti jausmą, kai tarsi tuščia viduje. Pats pavadinimas labai taikliai pateikia užuominą: netektis – tai, ką išgyvename, kai kažko netenkame.
Nikotinas – tai psichoaktyvių savybių turinti medžiaga, kuri sukelia potraukį cigaretėms, elektroninėms cigaretėms ir kitiems rūkalams. Nuolatinis nikotino vartojimas sukelia priklausomybę.
Kaip jau buvo paminėta, rūkymas paveikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę gerovę bei socialinius santykius. Pirmasis bandymas parūkyti gali atrodyti kaip nekaltas eksperimentas, visgi svarbu, jog žinotum rūkymo sukeliamas neigiamas pasekmes:
Tabake yra nikotino, kuris ir sukelia priklausomybę.
Nikotinas veikia panašiai kaip priklausomybę sukeliantys narkotikai, pvz., heroinas. Tam, kad jaustumeisi gerai, pradeda reikėti vis daugiau ir daugiau. Kitaip tariant, norint pasiekti tą patį efektą tenka rūkyti intensyviau.
Rūkantieji gali greitai priprasti prie cigarečių kvapo ir jo neužuosti.
Visgi šis kvapas įsigeria į drabužius, plaukus ar net odą, o taip pat sklinda iš burnos. Nerūkantiems šis kvapas paprastai yra nemalonus ir atstumiantis.
Kaip jau buvo paminėta, rūkymas neigiamai veikia sveikatą, o tai ypač atsispindi išvaizdoje: pageltę dantys, slenkantys ir lūžinėjantys plaukai, išsausėjusi, papilkėjusi oda, pageltonavę pirštai. Visi šie požymiai tikrai nepuošia.
Visų pirma, rūkymas gali sukelti įtampų santykiuose su tėvais.
Tėvai neretai būna susirūpinę dėl savo vaikų sveikatos, gali būti nusiminę ar supykę. Taip pat, ir kitiems žmonėms rūkymas gali būti nepriimtinas. Tai gali apriboti bendravimo ir dalyvavimo tam tikrose veiklose galimybes.
Neįmanoma nuginčyti teiginio, kad rūkymas neigiamai paveikia žmogaus sveikatą. Tą sutartinai patvirtina moksliniai šaltiniai.
Rūkymas kenkia širdies sistemai, plaučiams (pvz., yra nustatyta, kad daugumą plaučių vėžio atvejų sukėlė rūkymas), dantims ir dantenoms, gerklei, skrandžiui ir t. t. Nustatyta, kad rūkymas gali pakenkti netgi vaisingumui.
Rūkymo pasekmių sveikatai stiprumas priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus (patenkančių į organizmą kenksmingų medžiagų kiekio), rūkymo trukmės ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems rūkantiems rūkymo sukeltos pasekmės pasireiškia vienodai. Visgi svarbu suprasti, kad net jeigu ir šiuo metu nejaučiamas joks šalutinis poveikis, rūkymas vis tiek kenkia sveikatai ir žala ilgainiui pasimatys.
Tiesa yra ta, kad garinant elektronines cigaretes į žmogaus organizmą patenka bent keletas ypatingai nuodingų ir organizmui kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, formaldehidas, acto rūgšties aldehidas, sunkiųjų metalų nanodalelės. Taip, tikiu, kad šie sudėtingi medžiagų pavadinimai tau gali nieko nesakyti. Bet svarbu žinoti, kad minėtos medžiagos, patekusio į tavo organizmą, gali sukelti sunkius plaučių pažeidimus ir kitaip pakenkti tavo sveikatai. Žmonės, kurie veipina, turi dvigubai didesnę riziką susirgti vėžiu, įgyti su kraujotaka bei širdies veikla susijusių sveikatos sutrikimų. O kartais veipinimu užsiimantys žmonės patenka į ligoninę dėl kilusių traukulių.
Elektronines cigaretes garinantys paaugliai kartais sako, kad paveipinę jie nurimsta, pasijunta geriau. Tačiau daliai jaunų žmonų veipinimas ne padeda pasijusti geriau, bet sukuria emocinės sveikatos sunkumų – pavyzdžiui, jų nerimas padidėja, jie susiduria su dėmesio išlaikymo problemomis, ima dažniau elgtis impulsyviai ir neapgalvotai. O rizikingiausia, matyt, tai, kad įsigydamas elektroninių cigarečių užpildus iš nežinomų prekeivių (paaugliai paprastai pasakoja, kad užpildus nelegaliai įsigyja iš „gero draugo“, „draugo draugo draugo“ ar šiaip „patikimo žmogus“ – bet iš tiesų nieko nežino apie to prekeivio parduodamus užpildus ir iš ko jie pagaminti), tu išvis negali žinoti, kokių medžiagų jame yra įdėta ir rizikuoji sukelti didelį pavojų savo sveikatai. Atmink, kad kartais net ir patys prekeiviai ne visada žino, ką parduoda, nes „žaliavas“ gamybai neretai įsigyja iš nelegalių šaltinių.
Yra ir visokių kitokių šio mito variantų – pavyzdžiu, kad „elektroninės cigaretės gali padėti mesti rūkyti tradicines tabako cigaretes, nesgi mažiau nuodingos ir nesukelia priklausomybės“. Tačiau faktai byloja, kad elektroninės cigaretės ne tik labiau toksiškos nei tradicinės, bet kartais yra ir gerokai pavojingesnės.
Iš 11 kenksmingų medžiagų, aptinkamų ir elektroninėse ir tradicinėse cigaretėse, net 9 medžiagų kiekis elektroninių cigarečių užpilduose buvo didesnes ar toks pats, kaip ir įprastinėse cigaretėse. Dar daugiau – dėl elektroninių cigarečių kaitinimo elementų perkaitimo metalų kiekis el. cigarečių skystyje dar labiau didėja – tad galutinis metalų kiekis, galintis patekti į organizmą, gali būti sunkiai pamatuojamas.
Šį argumentą kartais pasitelkia draugai, kviečiantys išbandyti elektronines cigaretes. Liūdna, tačiau didžioji dalis paauglių elektronines cigaretes pradeda vartoti dėl draugų ir jų kvietimo išbandyti. Visgi tiesa ta, kad priklausomybė atsiranda ir nuo elektroninių cigarečių. Elektroninių cigarečių užpilduose yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę.
Beveik pusė pradėjusių naudoti elektronines cigaretes, tapo kasdieniniais veipintojais, negalinčiais atsisakyti veipinimo. Maža to – kai kurių priklausomybė nuo veipinimo tapo tokia stipri, kad prilyginama suaugusiųjų, jau ilgą laiką rūkančių cigaretes, priklausomybei. Žinoma, visuomet galima kreiptis pagalbos ir drauge su specialistu ieškoti būdų, kaip atsisakyti elektroninių cigarečių. Bet tikriausiai sutinki, kad kartais geriau net nepradėti, kad nereikėtų spręsti vėliau atsiradusių sunkumų.
Kalbina Vaikų linijos Patarėjų komandos narės Ūla ir Rusnė.
Kas yra netekties jausmas? Išties sudėtinga apsakyti – kaip apibūdinti jausmą, kai tarsi tuščia viduje. Pats pavadinimas labai taikliai pateikia užuominą: netektis – tai, ką išgyvename, kai kažko netenkame.
Baimė – tai jausmas, kuris gali užklupti visai netikėtai ir lygiai taip pat netikėtai pradingti. Bet gali ir užsibūti. Nesvarbu, ar baimę jaučiame trumpesnį ar ilgesnį laiką – buvimas su ja labai sekina, vargina ir neleidžia mums užsiimti įprastomis veiklomis, tarsi užgožia kitus jausmus, trukdo ramiai mąstyti.
Mes visi gyvenime susiduriame su įvairiais sunkiais jausmais, tačiau kartais tokie jausmai gali būti ypač stiprūs ir varginantys, būna sunku su tuo tvarkytis.
Galbūt pats nepatiri patyčių, bet pažįsti skriaudžiamą vaiką ir svarstai, ar galėtumei ką nors pakeisti. Tikrai taip! Tu gali padėti sustabdyti patyčias.
Turėti brolį ar sesę gali būti puikus patyrimas, o gali atrodyti kaip nuolatinė kančia. Taip jau yra, kad brolių ir seserų mes negalime pasirinkti – jie tiesiog yra mūsų šeimos nariai.
Konfliktai tarp draugų yra neišvengiama kiekvienų santykių dalis, nes skirtingi požiūriai, poreikiai ar emocijos gali sukelti nesutarimų. O išbūti nesutarimuose yra nelengva, nes jie kelia įtampą, neretai ir pyktį.
Ar jauti, kad esi tau svarbių žmonių dažnai žeminama/s, ignoruojama/s ar kritikuojama/s? Jei taip – greičiausiai patiri emocinę prievartą. Tai nėra tavo kaltė ir toks elgesys nėra normalus.
Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.
Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.
Pyktis yra natūrali visų žmonių patiriama emocija, kuri veikia tarsi apsaugos sistema – įspėja mus, kad tai, kas šiuo metu vyksta, mums yra nepriimtina.
Ką tik iš tėvų sužinojai apie naujo brolio ar sesės laukimą ir nežinai ko griebtis? O gal jau kurį laiką lauki naujojo šeimos nario, bet tau vis tiek neramu? Naujojo brolio ar sesės gimimas ar globa / įsivaikinimas yra didžiulis pokytis bet kurioje šeimoje.
Liūdesys yra natūralus jausmas, kurį patiria bene kiekvienas. Paprastai liūdime kai kažko netenkame. Pavyzdžiui, miršta artimasis, išvyksta draugas, susipyksti su svarbiu žmogumi, pameti savo mėgstamą ir svarbų daiktą.
Mokytojo ir mokinio santykiai gali būti kuo įvairiausi. Vieni mokiniai geba lengvai sutarti su savo mokytojais ir jiems nekyla jokių klausimų ar sunkumų. O kitiems lyg tyčia vis iškyla iššūkiai po iššūkių bendraujant su konkrečiu ar net daugeliu mokytojų. Tai patirti yra tikrai natūralu.
Niekas neturi teisės tavęs liesti ar versti tave elgtis taip, kaip nenori. Jeigu manai, kad patyrei seksualinę prievartą, netylėk. Kreipkis pagalbos į suaugusiuosius, kuriais pasitiki, taip pat į Vaikų liniją – mes esame pasiruošę tave išklausyti.
Paauglystė nepaprastai įvairus laikas ne tik dėl to, kad tai yra didelių pokyčių metas. Bet ir dėl to, kad tai yra didelių atradimų, pirmųjų kartų ir naujų temų metas. Viena iš temų, kuri pradeda rūpėti paauglystėje – intymios patirtys ir lytiniai santykiai. Šįkart pakalbėsime apie pastaruosius.
Fizinis smurtas – tai tyčiniai asmens veiksmai, kurie sukelia fizinį skausmą. Tokie veiksmai gali sutrikdyti žmogaus sveikatą bei sukelti pavojų gyvybei, šis elgesys nėra toleruotinas ir teisėtas. Niekas neturi teisės bet kokia forma, taip pat ir fiziškai, skriausti kito. Ar tai būtų vaikas, skriaudžiantis kitą vaiką, ar suaugęs, skriaudžiantis vaiką.
Jeigu reikėtų ateivį iš kitos planetos išmokyti naudotis internetu – ką patartum? Internetas labai palengvina gyvenimą ir kelia daugybę puikių emocijų. Tik reikia šiek tiek pasistengti, kad nemalonūs dalykai internete neužgožtų gerųjų, o jeigu taip nutinka, surasti, kas padės atlaikyti.
Šeimos yra skirtingos ir unikalios. Kai kuriomis dienomis visi šeimos nariai gali sutarti kuo puikiausiai, o kai kuriomis pasitaiko ginčių ar nesusikalbėjimų. Visiškai normalu, kad tarp tėvų ir vaikų iškyla konfliktų – tai gana įprasta šeimos gyvenimo dalis...
Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti. Tokios stiprios reakcijos vadinamos panikos priepuoliais arba paniko atakomis.
Nerimas – tai jausmas, kurį ne iš karto atpažįstame: galime užtrukti, kol suprantame, kas su mumis vyksta ir ką mes jaučiame. Nerimas gali būti užslėptas, nestiprus, bet gali ir labai stipriai pasireikšti ir taip trikdyti mūsų kasdienei veiklai. Jei jauti nerimą ar kyla klausimų, abejonių dėl sustiprėjusių, slegiančių jausmų – gali kreiptis į Vaikų liniją ir papasakoti, kaip jautiesi. Jausmai palengvėja, kai jais pasidaliji.
Natūralu, kad tai, kas tau svarbu, gali kelti kažkiek nerimo. Visgi, didelis nerimas gali varginti ir trukdyti. Jeigu susiduri su slogiais jausmais artėjant egzaminams ar atsiskaitymams – Vaikų linijos konsultantai yra pasiruošę tave išklausyti.
Daugybei žmonių kartais kyla minčių apie savižudybę. Galbūt ir tu šiuo metu jautiesi vienišas ar niekam nereikalingas, išgyveni didelį vidinį skausmą ar tuštumą, svarstai, kokia prasmė toliau gyventi.
Daugybei žmonių kartais kyla minčių apie savižudybę. Galbūt ir tu šiuo metu jautiesi vienišas ar niekam nereikalingas, išgyveni didelį vidinį skausmą ar tuštumą, svarstai, kokia prasmė toliau gyventi.
Rūkymo tema yra itin aktuali ir sudėtinga. Neretai rūkymą jaunuoliai asocijuoja su laisve, pasitenkinimu, maištu ir pan. Kartais rūkyti paskatina smalsumas, noras pritapti prie draugų, atrodyti labiau suaugusiu, subrendusiu ar ieškančiu nusiraminimo būdo.
Seksualumas yra neatsiejama žmogaus tapatybės dalis. Paauglystės metu vykstantis savo seksualumo atradimas ir tyrinėjimas gali kelti įvairių jausmų ir iššūkių.
Patyčios gali vykti pačiose įvairiausiose vietose – mokykloje, būrelyje, kompiuterinių žaidimų pokalbių kambariuose ar socialiniuose tinkluose. Kitaip tariant – bet kur, kur renkasi tavo bendraamžiai.
Mūsų kūnai yra nuostabūs ir sudėtingi tarsi įvairūs techniniai mechanizmai, apie kuriuos galbūt esi skaitęs enciklopedijose ar straipsniuose.
Draugystė – nepaprastai įdomi, kupina atradimų patirtis. Turbūt kiekvienas norime turėti tikrą draugą/-ę. Kita vertus, ne visuomet taip paprasta atrasti tikrą draugą. O kartais prireikia laiko, kol jį atrandame.
Taip, kartais norint labiau, ar norint mažiau, tenka pakeisti mokyklą. Šiame pokytyje gali kilti įvairių iššūkių. Pradedant nuo pripratimo prie naujo kėlimosi ritmo, naujo kelionės maršruto, tęsiant naujų draugų susiradimu ir baigiant galimu nemaloniu atstūmimu.
Visi vaikai skirtingi ir tai yra puiku. Pasaulis būtų nuobodus, jeigu visi žmonės turėtų tuos pačius hobius, mėgstamiausias spalvas, atrodytų vienodai. Jeigu tu sulauki komentarų, kad berniukams nedera elgtis vienaip ar kitaip, o mergaitės turėtų elgtis taip ar anaip, žinok – turi teisę į savo nuomonę ir rinktis tai, kas tau patinka.
Kiekvienas iš mūsų kažkuo skiriamės nuo kitų. Skiriamės veido bruožais, ūgiu, plaukų ilgiu, kūno sudėjimu... ir tai yra visiškai natūralu. Tiesa, natūralu yra ir tai, kad kartais žmogui gali norėtis kažką savo išvaizdoje pakeisti ar panaikinti. Sunkumai kyla tuomet, kai pradedama galvoti, kad yra privaloma būti lieknesniu, pasiekti tam tikrų kūno formų, kad būtum pakankamas sau ir kitiems ir pradedama laikytis dietų, riboti maistą ar kitaip perdėtai rūpintis savo išvaizda. Toks elgesys gali sukelti ar būti nulemtas valgymo sutrikimų.
Nors mokymasis yra įdomus ir vertingas procesas, kartais jis gali būti tikrai nelengvas. Kai mokytis nesiseka, gali pajusti įvairius jausmus: pyktį, liūdesį ar nusivylimą. Nelik su šiais jausmais vienas. Vaikų linijos konsultantai yra pasiruošę tave išklausyti ir padėti rasti sprendimų.
Niekas neturi teisės iš tavęs tyčiotis ar kaip nors tave žeminti. Jei tu ar tavo bendraamžiai patiria patyčias ir nori pasitarti, ką daryti – Vaikų linijos savanoriai pasiruošę tave išklausyti ir padėti rasti sprendimus.
Brendimas – tai laikotarpis kurio metu galima susidurti su kūno, hormonų, mąstymo pokyčiais. Brendimas yra individualus procesas. Paprastai mergaitėms brendimas prasideda nuo 8 iki 13 m., o berniukams – nuo 9 iki 14 m. Visiškai natūralu, kad tavo brendimas gali prasidėti kiek anksčiau ar vėliau nei tavo bendraamžių.
Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, kuri gali sukelti fizinę ir psichologinę priklausomybę. Net ir nedidelis alkoholio vartojimas paveikia tavo mąstymą bei jausmus. Svarbu, kad žinotum apie pavojus, kuriuos gali sukelti alkoholio vartojimas. Remiantis faktais yra lengviau priimti tinkamą ir atsakingą sprendimą.
Jei vieną dieną tavo tėvai tau pasakė, kad ketina skirtis ir gyventi atskirai, tau gali kilti įvairiausių jausmų ir klausimų. Natūralu, kad gali jaustis pasimetęs ar išgyventi įvairias emocijas. Svarbu, kad atmintumei, tu dėl skyrybų nesi kalta/s. Skiriasi tavo tėvai – vyras ir žmona, tačiau tu vis tiek turi tą patį tėtį ir mamą.
Kiekviena šeima yra unikali. Kai kurios šeimos itin gausios, kai kurias sudaro keli asmenys. Kiekviena šventė yra unikali. Tad nenuostabu, kad net ir tos pačios šventės, skirtingose šeimose atrodo visiškai skirtingai. Neretai šeimos šventės tampa ypatingais ir svarbiais momentais, kai artimiausi žmonės susirenka ir dalijasi džiaugsmu. Visgi šeimos šventės gali ne tik praturtinti mūsų kasdienybę, bet ir kelti įvairiausių iššūkių ar sudėtingų, slogių jausmų.
Ingrida Augutė pasakoja apie valgymo sutrikimus
Kalbina Vaikų linijos Patarėjų komandos narės Nora ir Kotryna.